Augalai

Paprastasis apynys (lot. Humulus lupulus)

paprastasis apynys

Botaninis augalo pavadinimas: Paprastasis apynys – Humulus lupulus L.
Šeima: Kanapiniai – Cannabaceae Endl.
Liaudiški pavadinimai: apynas, apvynas, apvynys, puronas, vynia

Apynys

apynio stiebasAprašymas. Apynys – daugiametis vijoklinis augalas (liana). Stiebas šešiabriaunis, iš kairės į dešinę apsivijantis kokią nors atramą ir užaugantis iki 5-8 m aukščio, apaugęs kabliškais, smulkiais plaukeliais, šiurkštus. Lapai priešiniai, taip pat šiurkštūs, triskiaučiai ar netgi penkiaskiaučiai, asimetriškai širdiški, dantyti, su prielapiais. Viršutiniai lapai dažniausiai nesuskaidyti, sveiki. Lapų pažastyse išauga žiedinės šakutės, ant kurių formuojasi žiedynai. Kuokeliniai (vyriškieji) žiedai – stiebų viršūnėse, maži, gelsvai žali, šluotelių pavidalo žiedynuose. Piesteliniai (moteriškieji) žiedai susitelkę į konkorėžio formos trumpakotes varpas. Žydi birželio-rugpjūčio mėn. Žiedus apdulkina vėjas. Vaisiams bręstant, išauga pažiedės ir moteriškieji žiedynai virsta spurgais. Vaisius – vienasėklis riešutėlis.

Paplitimas. Paplitęs visoje Lietuvoje: auga vandens telkinių pakrančių krūmynuose, paupių šlaituose, miškų pakraščiuose, patvoriuose. Taip pat specialiai auginamas. Mėgsta derlingą ir drėgną dirvožemį, saulėtas vietas.

Vaistinė žaliava. Apynio spurgai (Lupuli strobulus; ankstesnis:Strobuli Lupuli) skinami jų techninės brandos metu, tai yra kai jie dar būna žalios spalvos, lipnūs, o spaudžiant tarp pirštų, girdimas savotiškas gurgždėjimas. Atleidus pirštus, spurgai atsistato į pradinę padėtį. Tai apytikriai nuo rugpjūčio mėnesio pabaigos iki rugsėjo mėnesio vidurio. Kad būtų patogiau rinkti, apynių stiebus galima nukirpti, nes kiekvienais metais išauga nauji antžeminiai stiebai. Skinama rankomis su 1,5-2,0 cm koteliais. Žaliava džiovinama pastogėse, džiovyklose 40-45 °C temperatūroje, paskleidus ne storesniu kaip dviejų spurgų storio sluoksniu. Išdžiūvusi žaliava būna žalsvai auksinės spalvos, nesubyrėjusi, būdingo kvapo.

Veikliosios medžiagos. Apyniai kaupia iki 3 % eterinio aliejaus (mircenas, farnezenas, kariofilenas), iki 20 % kartumynų (humulonas, lupulonas), raugines medžiagas, flavonoidus.

Preparatai. Užpilai, nuovirai. Įeina į raminančių vaistažolių mišinių sudėtį.

Poveikis. Veikia raminančiai, spazmolitiškai, bakteriocidiškai, fungicidiškai, virškinimą gerinančiai, skatina šlapimo išsiskyrimą.

Indikacijos. Preparatai iš apynių spurgų vartojami esant miego sutrikimams, nerimui, taip pat virškinimui gerinti.
Liaudies medicinoje vartojama nuo kosulio, karščiavimo, viduriavimo, nemigos, reumato, nervų uždegimų.

Kontraindikacijos. Nevartoti nėštumo ar žindymo metu, neskirti jaunesniems nei 12 metų vaikams. Ilgai vartojant gali sukelti alergines reakcijas, pakenkti centrinei nervų sistemai, susilpnėti lytinis aktyvumas.

Panaudojimas. Nepakeičiama žaliava alaus gamyboje. Spurguose esantis lupulinas alui suteikia kartumo. Iš spurgų gaunamas eterinis aliejus panaudojamas parfumerijos pramonėje.

Apie autorių

Vaistažolė

Vaistažolė

Kviečiame pažinti paslaptingą vaistažolių pasaulį, kuris žada sveikatingumą ir malonius atradimus miškuose, pievų pakraščiuose ir netgi mūsų pačių kiemuose. Šioje svetainėje mes kviečiame į kelionę, kurios metu atskleisime šių botaninių stebuklų senovinę išmintį. Prisijunkite prie mūsų, kai mėginsime įsigilinti į įspūdingą žolelių pasaulį, tyrinėsime jų unikalias savybes, senolių išmintį ir praktinį šių dienų pritaikymą.

Teksto komentarai

Komentuoti