Bruknė (lot. Vaccinium vitis-idaea)

Botaninis augalo pavadinimas: Bruknė – Vaccinium vitis-idaea L.
Sinonimai: Rhodococcum vitis-idaea Avror.
Šeima: Erikiniai (Viržiniai) – Ericaceae Juss.
Liaudiški pavadinimai: brusnė, lasyta, raudonuogė, šilauogė, šiluogė

Brukne

Aprašymas. Bruknė – daugiametis, visžalis, 7-30 cm aukščio krūmokšnis. Šakniastiebiai šakoti, apvalūs, šliaužiantys ir įsišakniję. Lapai stori, odiški, pražanginiai, atvirkščiai kiaušiniški, žemyn užsirietusiais kraštais, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė – šviesiai žalia, su rudais taškeliais, tinklišku gyslotumu. Žiedai balti ar rausvi, susitelkę po 2-8 į viršūnines nusvirusias kekes. Žydi gegužės-birželio mėn. Dažnai vasaros pabaigoje žydi antrąkart. Vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Tai apvalios, sultingos, raudonos uogos.

Paplitimas. Bruknė paplitusi visoje Lietuvoje. Dažna. Mėgsta rūgštų, sausą ar apysausį dirvožemį. Auga retuose spygliuočių ir mišriuose miškuose, sudaro sąžalynus. Gali būti ir kultyvuojama.

Vaistinė žaliava. Bruknių lapai (Vitis-idaeae folium) skinami anksti pavasarį – balandžio-gegužės mėn. (pernykščiai) ar nurinkus uogas – rugsėjo-lapkričio mėn. (per vasarą užaugę). Vasarą skinti lapai žaliavai netinka, nes džiovinant patamsėja. Lapeliai nubraukiami arba žirklėmis nukerpamos 5-8 cm ilgio šakutės. Džiovinimui paskleidžiama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar specialiose džiovyklose ne aukštesnėje 40 °C temperatūroje. Išdžiovinus lapai nuo šakučių nukuliami, likę stiebai išmetami. Tinkamai išdžiovinti lapai yra žali, bekvapiai, rūgštoko skonio.

Bruknių vaisiai (Vitis-idaeae fructus) renkami rugpjūčio mėn. Uogos džiovinamos krosnyje ar džiovykloje 50-60 °C temperatūroje. Be to, uogose kaupiama benzoinė rūgštis pasižymi antiseptinėmis savybėmis, todėl bruknės atsparios puvimui ir gali ilgai išsilaikyti net ir nedžiovintos. Ilgesniam laikymui uogos taip pat gali būti konservuojamos cukrumi, ruošiamos jų uogienės, džemai.

Veikliosios medžiagos. Lapuose yra 6-9 % glikozido arbutino, 8-9 % rauginių medžiagų, organinių rūgščių, galo ir elago rūgščių, flavonoidų, mikroelementų ir kt.
Uogose yra 5-8 % cukrų, 2-2,9 % organinių rūgščių (obuolių, pieno, salicilo, benzoinės), glikozido vakcinino, vitaminų C, provitamino A, iki 1,7 pektininių, rauginių medžiagų ir kt.

Preparatai. Lapų: Nuovirai. Įeina į šlapimą varančių vaistažolių mišinių sudėtį. Uogų: Sultys, sirupai, morsas, nuovirai.

Poveikis. Medicinoje dažniau naudojami bruknių lapai. Jie pasižymi šlapimą varančiomis, sutraukiančiomis savybėmis, todėl padeda netgi viduriuojant.
Bruknių uogos pasižymi priešskorbutiniu, priešuždegiminiu, druskų apykaitą reguliuojančiu, šlapimą varančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu.

Indikacijos. Mokslinė medicina bruknių lapais gydo šlapimo takų ir pūslės uždegimus.
Liaudies medicinoje bruknės lapais gydomas antacidinis gastritas, vaikų nevalingas naktinis šlapinimasis, reumatas, podagra, hipertenzija. Taip pat gali būti vartojama ir kaip priešdiabetinė priemonė.
Uogos paprastai vartojamos esant vitaminų trūkumui. Tuo tikslu gali būti valgomos šviežios bruknių uogos, jų džemas ar geriamas morsas.

Kontraindikacijos. Bruknių preparatai nevartojami nėštumo metu, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms, padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, ilgiau kaip 3 savaites.

Bruknių lapų užpilo ruošimas ir vartojimas

1 valg. šaukštas smulkintų bruknių lapų užpilamas stikline karšto vandens ir paverdama 10-15 min. Dar 10 min palaikoma uždengtame inde, nukošiama. Geriama po stiklinę 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

Bruknių morso ruošimas ir vartojimas

Bruknės nuplaunamos virintu vandeniu, iš jų į porcelianinį indą išspaudžiamos sultys. Išspaudos užpilamos vandeniu (100 g išspaudų ir 0,75 l vandens), paverdamos ir nukošiamos. Į nuovirą supilamos šviežiai išspaustos sultys, pagal skonį pridedama cukraus. Gėrimas tinkamas vartoti 2-3 dienas. Laikoma vėsiai.