Paprastoji jonažolė (lot. Hypericum perforatum)

Botaninis augalo pavadinimas: Paprastoji jonažolė – Hypericum perforatum L.
Šeima: Jonažoliniai – Hypericaceae Juss.
Liaudiški pavadinimai: brandžolė, joninžolė, joniukas, Jėzaus žaizdų žolė, kiaurinė, kiauris, laurinžolė, Marijos žoliukė, raudonukė, strudenėlis, švento Jono žolė, žolinės

Jonažolė

Aprašymas. Paprastoji jonažolė – daugiametis 30-80 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis plonas, gulsčias, šakotas. Stiebas status, dvibriaunis, viršūnėje išsišakojęs. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, lygiakraščiai, bekočiai, su daug tamsių persišviečiančių taškelių – eterinio aliejaus liaukučių. Stiebas ir lapai pliki. Žiedai susitelkę į skydiškus žiedynus, stiebo ir šakelių viršūnėse. Žiedo vainiklapiai penki, tamsiai geltoni, su tamsiomis dėmelėmis. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesį. Vaisius – atsidaranti dėžutė.

Paplitimas. Dažnas augalas Lietuvoje. Mėgsta saulėtas vietas ir kalkingus dirvožemius. Auga sausuose miškuose, pamiškėse, pievose, šlaituose. Kitos Lietuvoje augančios, retos jonažolės rūšys: gulsčioji jonažolė (Hypericum humifusum L.), sparnuotoji jonažolė (Hypericum acutum Moench), keturbriaunė jonažolė (Hypericum maculatum Crantz), plaukuotoji jonažolė (Hypericum hirsutum), dailioji jonažolė (Hypericum pulchrum L.) ir kalninė jonažolė (Hypericum montanum L.).

Vaistinė žaliava. Renkama augalo antžeminė dalis – jonažolės žolė (Hyperici herba; ankstesnis: Herba Hyperici). Žydėjimo pradžioje (birželio-liepos mėnesį) pjaunamos 25-30 cm ilgio jonažolės viršūnės. Žaliava džiovinama greitai, kad nepajuosų, pavėsyje, gerai vėdinamose patalpose ar džiovyklose, ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava yra kartoko skonio, balzamo kvapo.

Veikliosios medžiagos. Žolėje yra 1,5 % kondensuotų antracenų (hipericinas, pseudohipericinas), 10 % rauginių medžiagų, 10 % dervų, flavonoidų (rutinas, kvercetinas, izokvercetinas), eterinio aliejaus, karotino, vitamino C.

Preparatai. Užpilai, tinktūros, ekstraktai, aliejus. Įeina į įvairių gydančių vaistažolių mišinių sudėtį.

Poveikis. Jonažolės preparatai pasižymi priešuždegiminiu, sutraukiančiu, antiseptiniu, audinius regeneruojačiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu, tonizuojančiu, antidepresiniu poveikiu.

Indikacijos. Jonažole gydomi virškinamojo trakto gleivinių uždegimai, skrandžio ar žarnyno opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligos, hemorojus, nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, gingivitas, stomatitas, depresija. Liaudies medicinos žiniuoniai jonažolę vadina vaistu nuo 99 ligų. Nors jonažolė ir gydo daugelį ligų, ją reikia vartoti atsargiai. Jos preparatai gali būti vartojami ne ilgiau kaip 4 savaites.

Kontraindikacijos. Nevartoti esant aukštam kraujospūdžiui, vidurių užkietėjimui, nėštumo metu. Negalima vartoti prieš švitinantis spinduliais ar kaitinantis saulėje, kartu su vaistais – digoksinu, ciklosporinu, teofilinu, hormonine kontracepcija.

Jonažolės užpilas

2 valg. šaukštai smulkintos jonažolės žolės užpilami stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir paliekamas 2 val., kad prisitrauktų. Sergant gastritu geriama po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Jonažolės žiedų aliejus

20 g žviežių jonažolės žiedų užpilama 200 ml saulėgrąžų aliejaus. Kaskart pamaišant laikoma 2-3 savaites tamsioje vietoje, kol išsiekstraguoja veikliosios medžiagos. Tada perkošiama ir supilama į tamsaus stiklo butelį. Aliejumi tepami iššutimai, pragulos, opos, žaizdos. Aliejus taip pat gali būti lašinamas į nosį slogai gydyti.